Telšių miesto Garbės pilietis Alfredas Jonušas ir jo brolis Romualdas ėmėsi iniciatyvos išaiškinti Telšių rajone gyvenusius ir už Lietuvos laisvę kovojusius žemaičius. Jiems atminti broliai stato kryžius. Ateinantį sekmadienį (gegužės 22 d.) kryžius bus pašventintas Smiltinių kaime (Ryškėnų sen.) laisvės kovotojui Antanui Šiliui. 
A.Šilius (1926-1946) gimė Smiltinių kaime pasiturinčio valstiečio šeimoje. Buvo vyriausias aštuonių vaikų šeimoje. Baigęs Lauko Sodos pradžios mokyklą, mokslus tęsė Telšių gimnazijoje, kurią baigė 1945 metais. Vaikystėje priklausė „Angelaičių“, vėliau jaunųjų tautininkų, po to ir ateitininkų organizacijoms. Jis lankydavo Telšių bažnyčią ir patarnaudavo mišioms Telšių kunigams — Prialgauskui, Krušui, Juodaičiui, vyskupui Borisevičiui. Antanuko gyvenimui daug įtakos turėjo tėvo brolis — kunigas Budreika bei jo teta Kotryna Šiliūtė, kuri dirbo klebonijoje šeimininke. Antanas Telšiuose gyveno pas tetą.
Knygoje „KGB spąstuose“ Viktoras Ašmenskas supažindina su dokumentais pagrįsta 1946 m. lapkričio 27-ąją Lietuvos okupantų sušaudytų patriotų Antano Šiliaus ir Petro Brazausko byla.
„1946 m. rugpjūčio 8 d. į LSSR kalėjimo 36 kamerą buvo atvestas 20-metis jaunuolis. Tai buvęs KGB jaunesnysis leitenantas Antanas Šilius. Teko arčiau su juo susipažinti. Jis papasakojo trumpą savo gyvenimo istoriją, o vėliau KGB archyvuose susipažinau su šia byla išsamiau. 1946 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus karo tribunolas nuteisė: KGB jaunesnįjį leitenantą Antaną Šilių — mirties bausme, KGB jaunesnįjį leitenantą Petrą Brazauską — mirties bausme, studentę Anastaziją Kanoverskytę — mirties bausme, KGB jaunesnįjį leitenantą Raimundą Jablonskį — dešimčiai metų laisvės atėmimo, poetę Stasę Niūniavaitę — dešimčiai metų laisvės atėmimo. Poetą Paulių Drevinį — išteisino. TSRS karo tribunolas Maskvoje Vilniaus karo tribunolo nuosprendį mirties bausmę A.Kanoverskytei pakeitė 20-čia metų katorgos.
A.Šilius puikiai prisiminė Lietuvos nepriklausomybės laikus, klastingą rusų okupaciją 1940-aisiais, karo pradžią, tautos sukilimą, žvėriškas lietuvių žudynes Rainių miškelyje netoli Telšių, vokiečių okupaciją, antrosios sovietų okupacijos pradžią 1944-aisiais, tautos sūnų kovas už Lietuvos nepriklausomybę.
Reikėjo apsispręsti — eiti koja kojon su okupantais ar ieškoti būdų priešintis jų tikslams. Pasipriešinimas galėjo būti pasyvus arba ginkluotas — kova partizanų eilėse, atsisakymas tarnauti bolševikų kariuomenėje, antisovietinės propagandos platinimas.
Dėl užsienio propagandos buvo laukiama greito bolševikų okupacijos žlugimo. A.Šilius, kaip ir daugelis kitų, tikėjo šia propaganda ir nenorėdamas stoti į rusų kariuomenę pasitaikius progai įstojo į NKVD karo mokyklą Vilniuje.
Prieš pat Naujuosius 1945 metus A.Šiliui buvo suteiktas leitenanto laipsnis, jis buvo paskirtas dirbti į KGB centro kulto skyrių. Šiam skyriui vadovavo vyr. ltn. Juozas Petkevičius. Antanui buvo pavesta tvarkyti senas bylas, jas rūšiuoti ir siūti, taip pat saugoti KGB užverbuotų žmonių bylas. Čia A.Šilius galėjo susipažinti su KGB darbais, taip pat ir su užverbuotų tautiečių biografijomis.
A.Šilius apsigyveno Vilniuje kartu su savo bendrakursiu Petru Brazausku, dirbusiu KGB tardymo skyriuje vertėju. Jie itin artimai susibičiuliavo, keitėsi nuomonėmis apie ateities Lietuvą, informacija apie pogrindžio kovas. A.Šilius artimai bendravo ir su bendrakursiu KGB jaunesniuoju leitenantu Raimundu Jablonskiu.
KGB archyvuose radęs kulto skyriaus verbuotojų sąrašus, juos pagrobė ir perdavė Telšių kunigų seminarijos rektoriui prof. B.Baliukui. Be kita ko, A.Šilius apie gresiantį pavojų pats asmeniškai perspėjo daugelį kunigų, per Niūniavaitę ir poetą Drevinį — Telšių vyskupą Borisevičių.
J.ltn. P.Brazauskas įspėjo A.Šilių, kad šiuos jo veiksmus greit išsiaiškins, ir davė suprasti, kad jam reikia skubiai pašalinti savo viršininką ir trauktis pas partizanus.
Pavojaus akivaizdoje A.Šilius, matant A.Kanoverskytei, 1945 m. Užgavėnių vakarą nužudo savo viršininką J.Petkevičių, o kūną paslepia. Paskui mėgina paslėpti savo veiksmų pėdsakus — KGB rūmuose parengia J.Petkevičiaus komandiruotės dokumentus rytojaus dieną vykti į Kauną, kur šis kartu su Maskvos atstovais turėtų rengti prof. J.Gustos suėmimo projektą. Tačiau nespėjo — tą patį vakarą Antanas Šilius buvo suimtas.
Kai kurių žmonių nuomone, A.Šiliaus negalima laikyti lietuvių tautos pasipriešinimo dalyviu, nes jis esą neturėjo ryšių su partizanais, bet, aš manau, kad A.Šilius visiškai užsitarnavo patrioto vardą“, — rašo V.Ašmenskas. Savo nuostatą jis pagrindžia tuo, kad „vos gavęs jaunesniojo leitenanto laipsnį, netoli tėviškės susitiko su partizanais — vaikystės draugais, kurie palinkėjo jam sėkmės antisovietinėje veikloje. A.Šilius artimai bendravo su pogrindžio veikėju, buvusiu Žagarės miestelio policijos viršininku. A.Šilius veikė savarankiškai pranešdamas kunigams, P.Dreviniui ir kitiems apie jiems gresiantį pavojų. J.Petkevičių nužudė ne savo malonumui, bet priešindamasis blogiui (toks jo paskutinis žodis karo tribunolo metu), praneša Danutė Jackutė („Kalvotoji Žemaitija”).
Telšių.info
