Lapkričio 8 dieną Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija neviešame teismo posėdyje paskelbė nuosprendį, kurioje buvęs Telšių vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas A. N., gimęs 1959 metais, buvo kaltinamas bendrininkų grupėje rengimusi nužudyti kitą asmenų, viešosios tvarkos pažeidimu, neteisėtu laisvės atėmimu, piktnaudžiavimu tarnyba, poveikiu liudytojui, neteisėtu disponavimų šaudmenimis, jo bendrininkas, Telšių miesto gyventojas, 1981 metais gimęs T. L. kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, neteisėtu laisvės atėmimu, melagingu įskundimu, melagingų parodymų davimu, taip pat Telšių miesto gyventojai, L. L., gimusi 1961 metais, ir 1968 metais gimęs A. P., kaltinami poveikiu liudytojui. Nusikaltimas padarytas Telšiuose. Visi keturi pripažinti kaltais.
Šios istorijos, į kurią įsivėlė policijos pareigūnas ir kuri visuomenėje sulaukė itin didelio atgarsio, pradžia – 2009 metų rugsėjo 6 diena. Tada apie 22.00 valandą atostogaujančiam kriminalistui A. N. paskambino giminaitis T. L. ir pranešė, neva telšiškis V. P. su draugais prie prekybos centro „Iki“ jį užpuolė ir nori iš jo kreditinės kortelės paimti pinigus. A. N. ilgai nedelsdamas sėdo į savo automobilį „Audi“ ir atvyko į įvykio vietą. Aplinkinių akivaizdoje sučiuptas V. P. per jėgą buvo įgrūstas į policijos pareigūno mašiną. A. N. vyrui parodė savo tarnybinį pažymėjimą, sulaikytajam buvo pasakyta, kad jis bus nuvežtas į policijos komisariatą, tačiau „Audi“ pasuko visai kita linkme, prie Telšių apylinkėse esančių miškų. Nors, kaip vėliau liudijo T. L., jo banko kortelė ir atsirado, vežamas V. P. buvo sumuštas. Nukentėjusysis teigė, kad jį mušė ne tik T. L., bet ir A. N., o taip pat dar vienas vyras, kuris tą vakarą sėdėjo kartu mašinoje. Šis asmuo yra pasislėpęs nuo teisėtvarkos, jo byla išskirta. Taigi, sumuštas, sąmonės netekęs, basas V. P. buvo paliktas gulėti prie miško. Atsitokėjęs nukentėjusysis nusigavo iki pirmos pamatytos sodybos, jis paprašė sodybos savininko paskambinti savo draugams, papasakojo apie incidentą. Draugai V. P. nuvežė į ligoninę, apie nusikaltimą buvo pranešta policijos pareigūnams.
Kriminalistas A. N. netrukus sužinojo, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnas ėmėsi veiksmų. Jis nuvyko pas besigydantį V. P. ir mėgino su juo susitarti. Įkalbėtas nukentėjusysis sutiko pakeisti parodymus, o už tai pareigūnas dosniai atsilygino, V. P. parduotuvėje išsirinko auksinę grandinėlę, A. N. ją nupirko ir dar davė kelis tūkstančius litų grynais. Įkalbėti nukentėjusįjį mėgino ir abu A. N. giminaičiai – T.L. ir L.L., o taip pat policijos pareigūno A. N. draugas, taip pat anksčiau policijoje dirbęs A. P. Tuo istorija nesibaigė. V. P. net neįtarė, kad už melagingų parodymų davimą jam bus iškelta baudžiamoji byla. V. P. už tokį nusikaltimą buvo paskirta bauda. Nubaustasis su tokiu įvykių scenarijumi nutarė nesitaikyti ir pareikalavo, kad dabar A. N. už jį ne tik sumokėtų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą už melagingų parodymų davimą, bet dar ir daugiau pinigų duotų. A. N. nesutiko.Tada V. P. pareiškė, kad grįžta prie pirminių parodymų.
A. N. netrukus buvo iškelta baudžiamoji byla, ir pareigūnas nutarė gelbėtis. Taip galėjo gimti nepageidaujamu tapusio V. P. nužudymo planas. A. N. susitiko su savo draugu D. K. ir šiam papasakojo visą istoriją. Kaip vėliau ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme pasakojo D. K., policininkas jo paprašė, kad šis nušautų V.P. ir davė ne tik šaunamąjį ginklą, bet ir 9 kovinius šovinius. Vykdytojui A. N. taip pat perdavė aukos nuotrauką, kuri buvo paimta iš dokumentų policijoje. Kaip liudijo D. K., policininkas jį buvo nuvežęs parodyti, kur gyvena auka. Už nusikaltimo įvykdymą D. K buvo pažadėti 5800 litų, 2000 litų pareigūnas davė kaip avansą, likusią sumą pažadėjo sumokėti, kai užduotis bus įvykdyta.
Kaip netrukus paaiškėjo, D. K. pareigūną apgavo, jis vieną dieną paskambino A. N. ir pasakė, kad V. P. nužudytas. Policininkas nepatikėjo ir nutarė patikrinti. Jis mobiliojo ryšio telefonu paskambino V. P. Supratęs, kad yra apgautas, A. N. paskambino D. K. ir pareikalavo, kad jam būtų grąžinti pinigai. D. K. vis dėlto pažadėjo įvykdyti policininko užduoti, bet, kaip vėliau paaiškėjo, persigalvojo ir apie visą istoriją papasakojo policijos pareigūnams. Buvo imtasi operatyvinių priemonių, A. N. buvo sekamas, o vėliau ir suimtas. Teisme D. K. sakė, jog į policiją nutarė kreiptis dėl to, kad išsigando A.N., vyras pabūgo, jog jį galįs ištikti V. P. likimas.
A. N. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jis neigė, jog ruošėsi, ar organizavo nužudyti kitą asmenį.
Teismas A. N. pripažino kaltu ir už padarytus nusikaltimus ir galutinę subendrintą bausmę jam skyrė 7 metus laisvės atėmimo.
T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimu 2 metams, jam paskirti teismo įpareigojimai nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 valandų per mėnesį.
A. P. nuteistas 9 mėnesiams viešųjų darbų, jis per paskirtą laiką įpareigotas visuomenės labui per mėnesį neatlygintinai išdirbti 40 valandų.
L. L. nuteista 6 mėnesiams viešųjų darbų, ji įpareigota per paskirtą laiką neatlygintinai visuomenės labui išdirbti 30 valandų per mėnesį.
Iš A. N. ir T. L. solidariai priteistas Valstybinei ligonių kasai daugiau kaip 13000 Lt civilinis ieškinys, o nukentėjusiajam V. P. iš nuteistojo A. N. priteista 10000 litų neturtinės žalos, praneša Vytautas Jončas Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene.
Telšių.info
