Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per penkis pirmus šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 58 nauji ŽIV infekcijos atvejai, tarp kurių 16 moterų ir 42 vyrai. Pernai per tą patį laikotarpį ŽIV atvejų užregistruota dvigubai mažiau (28). Pagal užsikrėtimo ŽIV infekcija būdą, nustatyta, kad šiemet beveik pusė asmenų – 44,8 proc. (26) užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 16 asmenų (27,6 proc.) – per heteroseksualius, 3 – per homoseksualius santykius. Trylikai asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas. Naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų ŽIV amžiaus vidurkis 36 metai.
Daugiausiai (21 atvejis) naujų ŽIV atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje, 11 – Kauno, 7 – Klaipėdos, 5 – Šiaulių, po 4 – Alytaus ir Telšių apskrityse, 2 – Tauragės ir po 1 – Panevėžio bei Utenos apskrityse. Du nauji atvejai nustatyti užsieniečiams.
Iš viso iki 2012 m. birželio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 1958 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių –1615 vyrai ir 343 moterys. Dauguma (69,6 proc.) ŽIV infekuotųjų Lietuvoje užsikrėtė šia infekcija vartodami švirkščiamuosius narkotikus, apie 15 proc. – heteroseksualių, apie 6 proc. – homoseksualių santykių metu bei 9,4 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas.
Šalyje registruoti du vaikai, kurie ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos (perinatalinis infekcijos perdavimas).
Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 2011 m. siekė 5,15 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir yra aukštesnis nei 2010 m., tačiau žemesnis nei ES šalių vidurkis (5,7 – 2010 m.).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2010 m. registruoti 4 ES šalyse: Estijoje, Latvijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje, atitinkamai 27,8; 12,2; 11,0; 10,7.
Dominuojantis ŽIV plitimo kelias 2010 m. ES šalyse buvo homoseksualūs santykiai, antroje vietoje – heteroseksualūs santykiai. Tik 4 proc. visų naujai ES šalyse 2010 m. registruotų atvejų sudarė užsikrėtusieji per švirkščiamuosius narkotikus.
„Bendra tendencija ES šalyse: mažėja užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus, dažnėja ŽIV plitimas per homoseksualius ir heteroseksualius santykius, gerėja ŽIV ligos gydymo prieinamumas ir mažėja mirčių nuo AIDS, ženkliai auga ŽIV ligos gydymui reikiamų vaistų poreikis bei išlaidos jiems“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas.
Trys užsikrečia, vienas pradedamas gydyti nuo ŽIV ligos – tokios pasaulinės ŽIV plitimo tendencijos, apie kurias buvo kalbėta prieš savaitę vykusiame Europos Komisijos ŽIV ekspertų susirinkime, kuriame dalyvavo dr. S.Čaplinskas.
ŽIV ligai gydyti naudojami vaistai nepajėgūs sunaikinti viruso, tačiau sumažina jo koncentraciją žmogaus organizme, stabilizuoja imunitetą. Šie vaistai (arba antiretrovirusinė terapija) ilga laiką leidžia neprogresuoti ŽIV infekcijai. ŽIV liga yra neišgydoma, bet kontroliuojama lėtinė užkrečiamoji liga. Per trisdešimt metų skaičiuojant nuo ŽIV atradimo, vakcinos nuo ŽIV mokslininkams dar nepavyko sukurti, praneša Švietimo ir komunikacijos skyrius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Telšių.info
