Vasaros laikotarpiu kaip ir kiekvienais metais buvo registruotas stabilus sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), gripo atvejų neregistruota. Tačiau rudenį artėjant gripo sezonui jau rugsėjo mėnesio antrą savaitę stebimi didėjantys sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai. Telšių apskrityje 37 metų savaitę sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI – 38,97 atvejai 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Per šių metų 38-ąją savaitę Telšių apskrityje ŪVKTI atvejų apskrityje užregistruota – 820. Sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI – 54,63 atv. /10 tūkst. gyventojų, o 40 metų savaitę Telšių apskrityje užregistruoti 860 ŪVKTI atvejų ir 1 gripo atvejis Rietavo savivaldybėje. Sergamumo rodiklis – 57,36.
41 šių metų savaitę ir toliau palaipsniui augo sergamumas ŪVKTI, registruota apskrityje 951 atvejis ŪVKTI, gripo atvejų neregistruota, sergamumo rodiklis pakilo iki 63, 35 atv. 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumo rodiklis Plungės savivaldybėje – 69,08 atv./ 10 tūkst. gyventojų, Telšių savivaldybėje-65,13, Mažeikių savivaldybėje- 61,68, Rietavo savivaldybėje-39,76. Tuo pačiu metu pernai sergamumo rodiklis apskrityje ŪVKTI ir gripu buvo – 49,18 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę.
Sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis kaip įprasta padidėja prasidėjus rudeniui, pradėjus vaikams lankyti vaikų ugdymo įstaigas, esant glaudesniam sąlyčiui tarp žmonių. Labai paplitę rinovirusai, kurie sukelia nesunkias ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, ar respiraciniai sinciticiniai virusai, sukeliantys sunkius kvėpavimo takų pažeidimus.
Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija iš kitų išsiskirianti pavojingomis komplikacijomis. Gripo epidemijos dažniausiai kyla baigiantis rudeniui ir žiemą, tačiau tiksliai kada prasidės gripo epidemija prognozuoti sunku, nes kiekvienais metais gripu sergama skirtingai.
Dažniausiai gripo virusai gali sukelti nesunkias ligos formas, tačiau nereikia pamiršti, kad gripo virusas gali sukelti susirgimus, kurie baigiasi sunkiomis komplikacijomis ar net mirtimi.
Dažniausios gripo komplikacijos:
• plaučių uždegimas, bronchitas;
• vidurinės ausies uždegimas (dažniausiai suserga vaikai);
• širdies raumens uždegimas (miokarditas);
• centrinės nervų sistemos susirgimai – virusinis encefalitas, meningitas (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimai),
• raumenų uždegimas (miozitas).
Persirgus gripu, susidaro ilgalaikis imunitetas. Deja, šis imunitetas neapsaugo nuo pasikeitusios gripo viruso struktūros. Gripo vakcina efektyviai sumažina sergamumą gripu ir mirtingumą. Todėl sveikatos apsaugos ministerija primena, kad darbdaviai yra įpareigoti vertinti užkrečiamųjų ligų riziką darbo vietose, ir jai esant skiepyti darbuotojus darbdavio lėšomis (LR SAM 2004 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. V-716, Žin., 2004, Nr.155-5664). Asmenims, kurie turėtų būti skiepijami nuo gripo darbdavio lėšomis, priskiriami asmenys, turintys sąlytį su rizikos grupėmis ar daugeliu asmenų gripo epidemijos metu.
Gripas – užkrečiamoji liga, dėl kurios kenčia ne tik gyventojų sveikata, bet ir socialinis gyvenimas, šalies ūkis patiria didelių nuostolių dėl didelio sergamumo, komplikacijų, gydymo, nedarbingumo.
Nuo gripo saugo ir kasdienės priemonės:
– dažnai plaukite rankas (neskubėkite, tai turėtų trukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių);
– stenkitės išsaugoti gerą bendrą sveikatos būklę, gerai išsimiegokite, būkite fiziškai aktyvūs;
– rūpinkitės psichine sveikata, valdykite stresą, gerkite daug skysčių ir valgykite visavertį maistą;
– stenkitės neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu, ir venkite liesti rankomis akis, nosį ar burną;
– venkite kontakto su sergančiais žmonėmis ir masinių žmonių susibūrimo vietų;
– gerai vėdinkite patalpas;
– naudokite vienkartines nosinaites, o panaudotas išmeskite į tam skirtas patalpas.
Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) rekomenduojama:
– likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, mokyklą.
– nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
– laikytis ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.
Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms rekomenduojama:
– paskelbti informaciją, kad tėvai neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigą;
– susirgus mokykloje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį,
gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus.
– supažindinti vaikus ir mokytojus apie rekomenduojamas gripo apsaugos priemones.
– dažniau vėdinti ir valyti patalpas.
– riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje.
Gyventojai norintys pasiskiepyti nuo sezoninio gripo turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos savo bendrosios praktikos gydytoją.
Parengė:
Telšių visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius
