Interviu su Telšių rajono meru Vytautu Kleiva
– Meru dirbate kiek daugiau nei pusmetį. Kokie įspūdžiai?
– Anksčiau dirbau mero pavaduotoju. Koks yra mero darbas, žinojau. Suprantama, mero pavaduotojui mažiau tenka atsakomybės ir visuomenės dėmesio. Visuomenė linkusi pirmiausia kreipti akis į merą. Taigi visuomenės dėmesio dabar patiriu daugiau nei kada anksčiau. Esu kviečiamas į renginius, pasitarimus, kuriuose stengiuosi kiek įmanoma dalyvauti dažniau. Priimu gyventojus, kurie turi savų prašymų ar nori išreikšti nuomonę. Na, o kokios svarbiausios rajono problemos, kokie įmanomi jų sprendimo būdai, žinojau ir anksčiau. Savivaldybės veikla yra nenutrūkstantis procesas, tad reikia tęsti ir baigti anksčiau pradėtus darbus, kurti naujas iniciatyvas ir projektus.
– Vieniems naujos iniciatyvos ir projektai patinka, kitiems – ne, treti nori kažko kito. Kaip visa suderinti?
– Kuo daugiau tartis. Veikia rajone bendruomenės, visuomeninės organizacijos. Taryboje yra komitetai, frakcijos. Kuo plačiau pristatomi sumanymai ar sukurti projektai, tuo geriau. Vis viena bet kokiu atveju reikia daryti tai, kas svarbiausia rajono visuomenei.
– Pasitaikydavo, kad įstaigos ar bendruomenės gerai nė nežinodavo, kas ir kodėl daroma jų objektuose ar teritorijose.
– Dabar jau yra kitaip. Aš ar Savivaldybės administracijos specialistai vykstame į seniūnijas, kolektyvus, pristatome projektus. Tegu žmonės pateikia savo pasiūlymus. Kai trūksta informacijos, kyla nepagrįsti vertinimai, atsiranda įtampa, nepatiklumas. Nesunku susitikti su bendruomenių, visuomeninių organizacijų, kolektyvų vadovais ir pasikalbėti.
– Gyventojai tikisi greitesnių permainų.
– Šios kadencijos laiko praėjo dar nedaug. Naujoms iniciatyvoms atsirasti ir subręsti neužtenka savaitės ar mėnesio. Priimami sprendimai turi būti gerai išnagrinėti. Kaip sakoma, skubos darbą velnias neša.
Mes turime užbaigti daug anksčiau pradėtų projektų. Aišku, tai nereiškia, kad nenumatome nieko naujo. Neseniai pristatėme Menų mokyklos pastato orientacinį projektą. Bus tvarkomos kai kurių miestelių viešos erdvės, tęsiama miesto gatvių rekonstrukcija ir panašiai. Investicijas skirstome taip, kad kas nors būtų nuveikta ir Telšiuose, ir mūsų kaimiškose seniūnijose. Stengiamės sudaryti patogesnes sąlygas žmonėms geriau gyventi visame rajone. Tokia kryptis, manau, niekam iš politikų nekelia abejonių.
Šiais metais pajudės ir aktyvesnių bendruomenių sukurti projektai, kuriuos remia Europos Sąjunga. Tad pokyčiai vyks visur.
– Kadangi rajono biudžeto galimybės investicijoms menkos, tai iš kokių finansinių šaltinių Savivaldybė numato „semtis“ darbams reikalingų pinigų?
– Pirmiausia – Europos Sąjungos parama bei Valstybės investicijų programa. Kaip minėjau, esame pradėję daug Europos Sąjungos remiamų projektų. Vien iki jų įgyvendinimo pradžios reikėjo nueiti ilgą kelią. Priminsiu vadinamąją „Urban“ programą, pagal kurią Telšiams skirti 45 milijonai litų. Dar per 10 milijonų litų skirta pagal Kaimo diversifikavimo programą. O investicijos aplinkosaugos objektuose, daugiausia tai – vandentvarkos ir vandenvalos objektai – siekia dešimtis milijonų litų. Buvo remontuojami vaikų lopšeliai-darželiai, kai kurios mokyklos. Jeigu būtų galimybė visa tai parodyti vienoje vietoje, manau, pamatytume įspūdingą vaizdą. Juo labiau, kad rajone investuota ir kitų valstybės institucijų iniciatyva. Buvo vykdoma Žvyrkelių asfaltavimo bei kitos kelių priežiūros ir plėtros programos. Daug padaryta Regioninėje Telšių ligoninėje, Varnių regioniniame parke, miestelių medicinos punktuose ir ambulatorijose, kai kuriose mokyklose, Biržuvėnų dvare, Žemaitijos kaimo muziejuje ir panašiai.
– Kai kurie Tarybos nariai kalba, kad biudžetas praskolintas.
– Skolos kaupėsi ne vienerius metus. Žinoma, dėl to galima politikuoti arba ekonomiškai įvertinti. Nebuvo ir nebus skolinamasi, kaip sakoma, „pravalgymui“. Didžioji skolų dalis yra paskolos, paimtos prisidėti įgyvendinant Europos Sąjungos remiamus projektus. Negalime atsisakyti dešimčių milijonų litų Europos Sąjungos paramos vien todėl, kad rajono biudžetas ankštokas ir todėl reikia skolintis, norint įgyvendinti rajono visuomenei svarbius projektus.
– Jūsų manymu, daug ar mažai tų investicijų, gaunamų Savivaldybės iniciatyva.
– Manyčiau, nemažai, nors visi norėtume, kad jų būtų daugiau. Juk tos investicijos – ne tik sutvarkyti mūsų objektai, bet ir darbo vietos, mokesčiai biudžetui, „Sodrai“, o svarbiausia – darbo vietos.
– Svarstoma, gal buvo ką nors galima pigiau suremontuoti.
– Kaip sakiau, būtina projektus kuo plačiau apsvarstyti. Tada juose neliks to, kas dabar nebūtina. Gal kas ir pyktelės, tačiau pigumas ne visada ir gera. Sakykime, vis dar įvairiai vertinama Telšių centrinio stadiono rekonstrukcija. Noriu paklausti: ar statome tik šiai dienai, ar ateičiai? Modernus stadionas yra ėjimas į ateitį. Buvo galima pastatyti minimalius reikalavimus atitinkantį stadioną, tačiau ar vėliau negalvotume, kad apsirikome? Tas pats pasakytina ir dėl kitų objektų: Masčio ežero pakrančių tvarkymo, gatvių ir pastatų rekonstrukcijos. Mano galva, reikia daryti taip, kad po keliolikos metų netektų gailėtis.
Sutinku, kad valdiškuose objektuose nereikalinga prabanga. Bet negalimas pigumas kokybės sąskaita.
– Dėl papildomų milijonų Lietuvoje įnirtingai stengiasi visos savivaldybės. Ar Telšiai neliks nuošalėje dėl pastangų stokos?
– Tikrai ne. Aš, Savivaldybės administracijos vadovai, specialistai dažnai lankomės Vilniuje, susitinkame su atsakingais darbuotojais ir pristatome savo pageidavimus. Glaudžiai bendradarbiauju su Seimo nariu Valentinu Bukausku, kuris mūsų rajonui daug padeda. Nėra paprasta ir lengva įtikinti, kad mūsų rajone būtina padaryti tą ar aną. Stengiasi ir kitos savivaldybės, taigi turime konkuruoti, būti veržlesni. Žinoma, kai ne tik valstybės, ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominės perspektyvos labai miglotos, negalime tikėtis, jog sunkvežimiais „vešime“ investicijas į Telšius. Tačiau, kad ir kokia būtų ekonominė situacija, maksimaliai pasinaudosime visomis galimybėmis, kad rajone būtų kuo daugiau nuveikta.
– O kas, Jūsų manymu, rajono žmonėms svarbiausia?
– Kas ir visame pasaulyje. Žmonės nori būti saugūs dėl savo darbo, sveikatos, turto. Žmonės nori gauti geresnes pajamas, būti socialiai saugūs. O tai ir yra pagrindiniai mūsų veiklos tikslai. Grįždamas prie investicijų temos, norėčiau pridurti, kad jos yra pagrindinis Savivaldybės įnašas į rajono ekonomiką, taigi ir į visapusišką mūsų žmonių saugumą.
Ne vien mūsų rajonas, o ir visa valstybė daug praranda dėl emigracijos. Čia reikalingi esminiai valstybiniai sprendimai. Savo ruožtu mes rajone emigraciją galime lėtinti sukurdami patrauklesnes sąlygas žmonėms gyventi.
– Pasitaiko, kai žmonės nepatenkinti valdininkų darbu.
– Mano ar Savivaldybės administracijos direktoriaus telefonai nėra slapti. Jei delsiama kam nors padėti, tegu kreipiasi į mane, Savivaldybės administracijos vadovus paskambindami arba užeidami. Pasikalbėsime, vietoje viską išsiaiškinsime.
– Ačiū už interviu.
Telšių.info
