Lietuvos gyventojai labiausia nesaugūs dėl savo finansinės padėties, o ramiausiai jaučiasi dėl savo sukaupto turto ir gyvybės.
Tokios tendencijos užfiksuotos „PZU Lietuva” užsakymu antrą kartą atliekamame visuomenės nuomonės tyrime, kuriuo siekiama stebėti, kiek žmonės jaučiasi saugūs gyvendami Lietuvoje. Saugumo indeksas matuojamas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Pirmąkart pagrindinius žmogaus saugumo kriterijus „PZU Lietuva” išmatavo 2012 m. pradžioje.
„Dabar gauti rezultatai rodo, kad tendencijos, palyginti su 2012 m. pradžia, nelabai ir pasikeitė – daugiausiai nerimo Lietuvos gyventojams kelia jų finansinis nestabilumas. Nesaugūs dėl savo finansų yra 54 proc. Lietuvos gyventojų. Tai leidžia daryti išvadą, kad skelbiami ekonomikos atsigavimo rodikliai žmonių kišenei ir savijautai įtakos dar nepadarė – žmonės nepajuto stabilumo ženklų”, – mano „PZU Lietuva” generalinis direktorius Marius Jundulas.
Saugumas sveikatos ir gyvybės klausimais išlieka nepakitęs – daugiau nei pusė šalies gyventojų sako esą saugūs dėl savo gyvybės (59 proc.) ir sveikatos (53 proc.).
M.Jundulas pabrėžė, kad labiausiai nerimą kelia išliekanti tendencija, jog mažiausiai saugumo jaučia 36-45 m. žmonių karta, t.y. dirbantys Lietuvos gyventojai, kurie kuria didžiausią pridėtinę vertę.
„Tai neabejotinai pavojinga tendencija, rodanti, kad žmonės, įdedantys daugiausiai pastangų dirbdami, jaučia gaunantys mažiausią rezultatą. Finansiškai saugiau jaučiasi apie 44 proc. visų šalies gyventojų, o tarp 36-45 metų žmonių tokių yra tik 39 proc. Tai rodo, kad didesnė dalis (61 proc.) brandžios darbo jėgos Lietuvoje neuždirba pakankamai ir nėra tikra dėl savo pajamų”, – mano „PZU Lietuva” vadovas.
Antra vertus, tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai išlieka saugūs dėl savo sukaupto turto, kur didžiausią dalį sudaro nekilnojamasis turtas. Saugūs dėl turto yra 56 proc. mūsų šalies žmonių.
Tiesa, per metus saugių dėl turto gyventojų sumažėjo 2 proc., o 4 proc. padaugėjo žmonių, visiškai neužtikrintų dėl savo turimų namų. M.Jundulas mano, kad tai greičiausiai lėmė finansiniai žmonių sunkumai, kurie neleidžia grąžinti paskolų bankams arba verčia parduoti turimą būstą. Didesnį nerimą dėl turto gali kelti ir būsto išlaikymo kaštai – augančios šildymo kainos, diskusijos dėl būstų renovacijos finansavimo ir įgyvendinimo.
„PZU Lietuva” užsakymu apklausą atliko „Spinter tyrimai”, praneša Jovita Aukštuolytė-Minderienė Komunikacijos vadovė UAB DK „PZU Lietuva”.
Telšių.info
