„PZU Lietuva“ paklausė Lietuvos gyventojų, kas kompensuoja finansinius nuostolius, kuriuos atneša įvairūs buityje nutikę incidentai – trūkę vamzdžiai, užlieję kaimynai, vagystės, sudužę langai ir kt.. Paaiškėjo, kad 70 proc. žmonių nuostolius dengia iš savo kišenės, o tik 30 proc. yra apsidraudę turtą ir išmokas gavo iš draudimo bendrovių. Be to, dešimtadaliui žmonių teko paramos prašyti iš giminaičių ar draugų.
„Palyginti su Vakarų Europos duomenimis, tenka pripažinti, kad mūsų šalies gyventojai patiria gana daug finansinių nuostolių, nors jų galėjo ir nebūti. Dėl to, kad žmonės nedraudžia savo turto, praranda didžiulius pinigus. Jei per gaisrą daugiabutyje bus užlieta 10 butų, 7 butų savininkai remontuos juos patys ir tik 3 kaimynai gaus išmokas iš draudimo bendrovių“, – sako „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.
Draudimo bendrovės atstovas pasidžiaugė, kad Lietuvos gyventojų sąmoningumas po truputį auga – turto draudimo sutarčių daugėja. „PZU Lietuva“ augimas gyventojų turto segmente šiemet pranoko rinkos vidurkį (9 proc.) ir sudarė 12 proc. Šiemet „PZU Lietuva“ pasiekė antrąją poziciją Lietuvos rinkoje pagal gyventojų turto draudimo apimtis.
Tiesa, G.Matiukas teigė, kad dešimtadaliu per metus auganti rinka reiškia, jog Lietuvai turto draudimo srityje dar ilgokai teks vytis Europą ir net kaimyninę Lenkiją.
G.Matiuko teigimu, visuomenės narių pastangos ir gebėjimai rūpintis savo turtu nemaža dalimi lemia ir pačių žmonių finansinę padėtį, ir visos valstybės išlaidas. Mat nemaža dalis neapsidraudusiųjų, ištikus nelaimei, kreipiasi pašalpų ir pagalbos į valstybę. Valstybė savo ruožtu yra priversta dengti tas išlaidas, kuriomis turėjo pasirūpinti pats žmogus – tokiu būdu už savo turto nesaugančius žmones susimoka visi šalies gyventojai.
Telšių.info
