Šiemet žemaičiai mini Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų. Vienas pagrindinių jubiliejaus akcentų — Telšių vyskupijos organizuota žemaičių piligriminė kelionė į Romą. Dalyvauti piligriminėje kelionėje buvo pakviesti Telšių vyskupijai priklausančių 20 savivaldybių bei parapijų atstovai. Kelionės tikslas — suburti 600 žemaičių bendrai maldai Romoje bei parodyti, kad šis istorinis įvykis buvo ir yra svarbus tiek Bažnyčiai, tiek valstybei.
Į Telšių vyskupo J.E. Jono Borutos kvietimą dalyvauti piligriminėje kelionėje atsiliepė per 700 piligrimų iš 14 savivaldybių. Telšių rajono delegaciją sudarė per 150 telšiškių, piligriminėje kelionėje dalyvavo Tarybos nariai, administracijos darbuotojai, įvairių savivaldybei nepavaldžių įstaigų atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai ir nariai, dvasininkai, parapijiečiai ir kiti Telšių rajono gyventojai, nutarę prisijungti prie šios kelionės ir tapti istorinio įvykio dalyviais.
Kovo 2—6 dienomis į Šventąjį miestą Romą sugužėjo per 700 piligrimų iš Žemaitijos, visus juos, ryšinčius geltonas skareles su Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejaus simbolika, buvo galima sutikti visose metro stotyse prie pagrindinių Romos bažnyčių. Pirmą kartą per keletą dienų pagrindinėse katalikų bazilikose aukojamos mišios taip dažnai skambėjo lietuvių kalba.
Žemaičių piligrimystė Romoje iškilmingai prasidėjo kovo 3 d., sekmadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukotomis šv. Mišiomis ir malda prie apaštalo šv. Petro kapo. Šv. Mišias aukojo rinkti naujo popiežiaus į Romą atvykęs Vilniaus arkivyskupas kard. Audrys Juozas Bačkis, Telšių vysk. Jonas Boruta ir jo pagalbininkas vysk. Linas Vodopjanovas. Mišių pradžioje visus pasveikino Šv. Petro bazilikos arkikunigas kard. Angelo Comastri.
Po pietų Telšių rajono delegacijos nariai lankėsi Popiežiškojoje Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje, kur susitiko su kolegijos rektoriumi Petru Šiuriu.
Pirmadienio rytą piligrimai meldėsi Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, kurioje vyko Lietuvos globėjo šv. Kazimiero šventimas. Šv. Mišioms vadovavęs Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ priminė Žemaitijoje nuo seno gyvą šv. Kazimiero kultą, kurio pagrindinis židinys nuo XIX a. yra Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia. Taip pat buvo prisiminta šventojo Karalaičio biografija, jo mirties 400 m. sukaktis ir šia proga palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva surengtas iškilmingas minėjimas, švęstas 1984 m. kovo 4 d. Vyskupas Jonas Boruta perskaitė ta proga sakytos Jono Pauliaus II homilijos ištrauką.
Popietę Popiežiškojoje Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje vyko piligriminėje kelionėje dalyvavusių savivaldybių vadovų susitikimas su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Italijoje Petru Zapolsku. Susitikimo metu Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva visų savivaldybių merų vardu dėkojo piligriminės kelionės organizatoriams bei pakvietė 2013 m. rugpjūčio 4 d. atvykti į Telšius, į iškilmingą Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimą.
Antradienį, kovo 5 d., žemaičiai piligrimai lankė Šv. Sebastijono katakombas, į kurias dėl pirmaisiais krikščionybės amžiais vykusių persekiojimų ir kankinių kapų išniekinimo buvo perkelti Romos Bažnyčios kolonomis vadinamųjų dviejų apaštalų, Petro ir Pauliaus, žemiškieji palaikai. Vėliau, praėjus pavojams, jų kūnai buvo grąžinti į pirmąsias palaidojimo vietas: Petro — prie Vatikano kalvos, Pauliaus — prie Ostijos kelio, už miesto mūro. Tą dieną kiekviena piligrimų grupė turėjo galimybę švęsti šv. Mišias virš katakombų esančioje Šv. Sebastijono Bazilikoje.
Po pietų telšiškiai vyko į Subiaco vienuolyną. Vingiuotas serpantinas kylant aukštyn į kalnus atvėrė nuostabius vaizdus — kalnus, aptrauktus lengva migla. Vienoje iš šių kalnų oloje šv. Benediktas keletą metų gyveno atsiskyrėlio gyvenimą. Ši vieta tapo benediktinų ordino lopšiu, nes čia šv. Benediktas įkūrė pirmuosius nedidelius benediktinų vienuolynus. Šiuo metu čia tebestovi veikiantis vienuolynas ir bažnyčia, išlikę gausybė freskų pagal Šventojo Rašto siužetus. Tai nuostabi tylos ir maldos vieta, kurioje nutolsta visi pasaulio rūpesčiai.
Paskutinę kelionės dieną šv. Mišios buvo aukojamos antroje pagal dydį ir svarbą pasaulio katalikų šv. Pauliaus bazilikoje, kurioje ilsisi šio apaštalo palaikai. Žemaičių piligrimai meldėsi prie tautų apaštalo šv. Pauliaus kapo, dėkodami už Tikėjimo dovaną, už piligrimystės patirtį ir svarbiausia — už Krikšto dovaną. Maldingą kelionę turėjo vainikuoti dalyvavimas bendrojoje Popiežiaus audiencijoje, tačiau taip susiklostė, kad Žemaitijos maldininkai atvyko prie jau tuščio sosto. „Gal tai ir elegantiškas Žemaičių vyskupystės išskirtinumo priminimas. Juk vyskupiją paskutinėje pagoniškoje teritorijoje Europos žemyne įsteigė Bažnyčios susirinkimas. Tuo didesnė paskata žemaičiams prie apaštalų Petro ir Pauliaus kapų melstis už Bažnyčią, už konklavą, už buvusį ir už būsimą Popiežius“,— sveikindama susirinkusius žemaičius sakė Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė, praneša Jurgita Armalienė Mero patarėja ryšiams su visuomene.
Telšių.info
