Atšilus orui norisi kuo daugiau laiko praleisti lauke: pasidžiaugti žydinčiais medžiais, gėlėmis ir sužaliavusia žole, pasivaikščioti, mažiesiems – pažaisti kieme.
Atsargiai – turite „galimybę” patirti savo sveikata, kas tai yra toksokarozė! Smėlio dėžės ir vejos, užterštos gyvūnų išmatomis, byloja apie augintinių savininkų atsakomybės stoką. Ar esate Tauragėje matę, kad šuns ar katės šeimininkas surinktų savo augintinio ekskrementus? Deja, ši estetinė problema gali tapti ir sveikatos problema.
Toksokarozės platintojai yra sergantys šunys ir katės, teršiantys savo išmatomis aplinką. Patys gyvūnai šiais helmintais užsikrečia prariję subrendusius toksokarų kiaušinius, esančius aplinkoje. Šunys gali pernešti kiaušinėlius, kurie ant jų kailio ar liežuvio patenka nuo užterštos aplinkos, voliojantis žolėje ar pan. Net tik ką gimęs šuniukas jau gali turėti toksokarų lervų, gautų per placentą: apie 60–80 proc. ką tik gimusių šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų yra užsikrėtę toksokaromis.
Suaugusi kirmėlė yra 4–10 cm ilgio. Ji apie 4–6 mėnesius gyvena šunų bei kačių šeimos atstovų plonosiose žarnose ar skrandyje. Suaugusi toksokarų patelė per parą išskiria apie 200 tūkst. kiaušinėlių, kurie nesubrendę su gyvūno išmatomis patenka į aplinką. Dirvožemyje jie pradeda vystytis, kai aplinkos temperatūra pakyla iki +10°C. Optimalios vystymosi sąlygos yra +24–+30°C temperatūra, oro drėgnumas – 85 proc., dirvos – virš 20 proc.
Esant tokioms sąlygoms toksokarų kiaušinėliai dirvožemyje subręsta per 5–8 dienas. Jie jautrūs išdžiūvimui bei tiesioginiams saulės spinduliams. Esant +37°C temperatūrai toksokarų kiaušinėliai žūna per 5 paras, o temperatūrai pakilus iki +55°C – per 7 minutes. Žemesnėje nei –15°C temperatūroje nustoja vystytis, pereina į ramybės būseną, kurioje gali peržiemoti. Ant žemės kiaušinėliai gyvybingi gali išlikti net kelis metus.
Didžiausia tikimybė užsikrėsti išlieka vasaros – rudens mėnesiais, kada susikaupia didžiausias subrendusių kiaušinėlių kiekis ir žmonių kontaktas su dirvožemiu yra daug dažnesnis. Žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėtimo šaltinis gali būti ir užkrėstas toksokarų kiaušinėliais vanduo.
Žmogus yra atsitiktinis šio parazito šeimininkas, jo žarnyne kiaušinėlio apvalkalas ištirpsta, lerva išsilaisvina ir, įsiskverbusi į žarnos gleivinę, patenka į kraują. Kraujas nuneša lervas į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus, kur jos ir pasilieka. Žmogus yra toksokarų vystymosi aklavietė, nes lervos žmogaus organizme nesidaugina, neauga, nesikeičia, tik retkarčiais suaktyvėja ir pradeda migruoti, dirgindamos ir žalodamos audinius. Per ilgą laiką jos apsitraukia kapsulėmis, po to suyra. Žmogus nuo žmogaus toksokaroze užsikrėsti negali, nes parazitai neišsivysto iki suaugusių kirmėlių ir neišskiria toksokarų kiaušinėlių.
Ligonius gali varginti neaukšta temperatūra, sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais būna pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Protarpiais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Kadangi aprašyti simptomai yra būdingi ir daugeliui kitų susirgimų, todėl norint patvirtinti diagnozę turi būti atliekami kraujo tyrimai.
Lietuvoje susirgimai toksokaroze oficialiai pradėti registruoti 1992 metais, kasmet registruojama apie 100 atvejų. Dažniausiai šia liga užsikrečia ir serga 4–6, 10–14 metų amžiaus vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, kurių silpna, dar nepakankamai susiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, kurioje vaikai žaidžia, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais, nereguliariai gydomais nuo kirminų. Nemažą riziką turi veterinarijos gydytojai, kurie gali užsikrėsti nuo užteršto gyvūnų kailio; vairuotojai, automobilių remonto darbuotojai, kurie remontuoja žemėtus automobilius; darbuotojai, užsiimantys gatvių valymu, valkataujančių šunų gaudymu; žmonės, prižiūrintys daržus, sodus.
Siekiant išvengti šio susirgimo, būtina laikytis higienos: atidžiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku, kačiuku. Negalima valgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens.
Svarbu tinkamai elgtis su šunimis ir katėmis: reguliariai juos gydyti nuo kirminų; neleisti šunims laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant šuns snukučio, liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių, galinčių patekti į žmogaus virškinimo traktą ir sukelti susirgimą; šunis vedžioti jiems skirtose aikštelėse; neleisti savo augintiniams teršti aplinkos, surinkti jų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius; nežaisti su svetimais, ypač valkataujančiais gyvūnais; rūpintis savo augintinių švara.
Vaikų smėlio dėžės yra patraukli vieta katėms, šunims tuštintis, todėl patartina nenaudojamas smėlio dėžes uždengti. Svarbu kiekvienais metais pakeisti smėlį ir nuolat jį perkasti. Neleiskite vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose, praneša Tauragės visuomenės sveikatos centras.
Telšių.info
