Lietuvoje (kaip ir visame pasaulyje) atliekų tvarkymas yra itin populiarus būdas, padedantis tausoti aplinką. Tvarkydami atliekas ne tik rūpinamės gamta, bet ir saugom savo sveikatą. Šiandien vienas didžiausių aplinkos apsaugos uždavinių yra plastiko atliekų tvarkymas. Lietuvoje plastikas sudaro apie 10 proc. visų komunalinių atliekų. Nebereikalingas plastikas nerūpestingai kaupiamas sąvartynuose (taip pat ir paklėse bei miškuose), tad Europos Sąjungos narės vis daugiau dėmesio skiria plastiko atliekų prevencijai ir perdirbimo galimybėms.
Šiandien plastikas yra mūsų kasdienybė – daugelis žmonių be plastiko gaminių neįsivaizduoja iškylos gamtoje, gimtadienio šventės ar kasdienio apsipirkimo parduotuvėje. Per 50 metų metinės plastiko gamybos apimtys pasaulyje padidėjo nuo 1,5 mln. tonų iki 245 mln. tonų. Tikėtina, kad plastiko pramonė ir toliau augs, kadangi plastikas – universali ir atspari medžiaga. Tačiau daugelis pamiršta žalą, kurią sukelia plastiko atliekos – jos, teršdamas aplinką, gali irti daugiau nei 500 metų, o plastiko atliekos, patekusios į vandenyną, irsta dar ilgiau. Šiandien Atlanto ir Ramiuosiuose vandenynuose gausu šiukšlių, kurių 80 proc. sudaro plastikas. Kasmet miršta vis daugiau jūros gyvūnų. Akivaizdu, kad kiekvienam žmogui, kuriam rūpi jo paties ir aplinkos, kurioje jis gyvena, gerovė, turėtų rūpėti ir atliekų tvarkymas. Pasigirsta vis daugiau kalbų, kad geriausias būdas šalinti plastiko atliekas – jas perdirbti. Lengvai perdirbamas plastikas gali išspręsti ne tik plastiko pertekliaus, bet ir medžiagų trūkumo (kadangi gamtos išteklių vis mažėja) problemas.
Nors plastiko žala yra akivaizdi, vis dėlto tyrimai rodo, kad atsisakius gaminių iš plastiko, komunalinių atliekų tūris išaugtų dvigubai, nes plastiką turėtų pakeisti kitos sintetinės medžiagos. Didelis plastiko cheminis inertiškumas turėtų raginti ne ieškoti plastiko pakaitalų, o rūpintis jo perdirbimu. Šiandien Europos Sąjungos valstybėse perdirbama tik apie 34 proc. visų atliekų iš plastiko. Pusė visų plastiko atliekų šalinama sąvartynuose dažnai pamirštant, kad plastiko atliekos skleidžia nuodingas medžiagas, kurios kenkia ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai. Plastiko sudėtyje yra nemažai cheminių priedų, galinčių sukelti vėžį ar kitus rimtus sveikatos sutrikimus.
Dažniausiai perdirbami plastikai yra polietilenas (PE), kuris ypač tinka daugkartiniam perdirbimui (nes plastiko savybės mažai keičiasi perdirbimo metu) – iš jo vėl galima gaminti plėveles, vamzdžius, butelius ir kitus gaminius; polistirenas (PS), iš kurio gaminamos buitinių prietaisų detalės, statybos apdailos bei maisto produktų pakavimo medžiagos, tačiau perdirbus šį produktą, plastiko savybės pablogėja; polivinilchloridas (PVCh, PVC), iš kurio gaminama dirbtinė oda, įvairūs minkšti ir kieti gaminiai – tai nedegus, atsparus aukštoms temperatūroms plastikas, kurį perdirbus gaminami gaminiai, nereikalaujantys ypatingos kokybės; polietilentereftalatas (PET, PETE), kuris yra ypač skaidrus ir pasižymi dideliu mechaniniu atsparumu – tai brangiausias masiškai naudojamas plastikas, iš kurio gaminami plonasieniai buteliai, kita itin atspari tara ar fotojuostos, tačiau perdirbant šį plastiką, jo skaidrumas yra prarandamas. Įvairius plastikus galima perdirbti ir kartu. Dėl skirtingų medžiagos savybių gaunamas nevienalytės struktūros mišinys – vienas plastikas dar nepradeda lydytis, o kitas jau termiškai skyla, todėl perdirbimo procese naudojami suderinimo reagentai, kurie chemiškai sujungia įvairiarūšius polimerus. Iš tokių plastikų gaminami atliekų konteineriai, parkų suolai bei kiti gaminiai, pakeičiantys medį, betoną ar metalą (kelio ženklai, triukšmo barjerai, padėklai ir pan.). Tokie gaminiai yra atsparūs korozijai, atmosferos ir įvairių cheminių medžiagų poveikiui.
Plastiko atliekų apdorojimas gali būti trijų rūšių. Dažniausias būdas yra mechaninis apdorojimas – plastikas smulkinamas, rūšiuojamas, presuojamas. Gautas produktas savo charakteristika nesiskiria nuo tų produktų, kurie buvo pagaminti iš pirminių žaliavų. Kiti du plastiko apdorojimo būdai pakeičia plastiko vartojimo sritis. Cheminis apdorojimas leidžia organinius plastiko junginius panaudoti chemijos pramonėje, kuro gamyboje, o apdorojant terminiu būdu dažniausiai susidaro dujiniai produktai, lakieji skysčiai (aromatiniai angliavandeniliai, parafinai) bei suodžiai.
Plastiko gaminiai yra nebrangūs, lengvi ir patvarūs, todėl yra naudojami beveik visose pramonės šakose. Nors pasaulyje kasmet pagaminama apie 300 mln. tonų plastiko, tačiau tik 10 proc. tokių gaminių yra perdirbama. Visos kitos plastiko atliekos kaupiasi sąvartynuose arba vandenynuose, todėl žmonės privalo keisti savo vartojimo įpročius ir prisiimti daugiau atsakomybės už gamtai daromą žalą. Deja, dažnas iš mūsų galvoja, kad atliekų tvarkymas yra valstybės, o ne jo reikalas, pamiršdamas, kad atliekų tvarkymas ne tik padėtų išsaugoti sveikatą ir švarią aplinką, bet ir suteiktų ekonominės naudos – perdirbtas plastikas nebekeltų problemų ir netgi padėtų jas spręsti.
