Jei norite džiaugtis gražia ir sveika veja, turite skirti laiko jos priežiūrai. Deja, visuomenėje sklando mitas, kad vejai užtenka elementaraus dėmesio, t. y. vejos savininkui tereikia pjauti žolę ir karts nuo karto ją palaistyti. O jei tam nėra laiko – puiki išeitis automatiniai purkštuvai! Toks požiūris yra klaidingas. Jei savo kieme norite matyti išties gražią, sveiką ir stiprią veją, turite pradėti ja rūpintis tirpstant sniegui ir priežiūros darbus tęsti iki pirmųjų žiemos šalčių.
Vejos priežiūra reikalauja kur kas daugiau laiko, išlaidų ir pastangų nei brangiausi gėlynai, tačiau laiku pjaunama, tinkamai prižiūrima, tręšiama ir atsodinama veja džiugins jus ne vienerius metus. Siekdami aukščiausio rezultato, ypatingą dėmesį vejai skirkite ankstyvą pavasarį, pradėjus tirpti žiemos sniegui. Nepamirškite, kad vienas didžiausių vejos priešų yra sniego krūvelės, likusios ant žolės po kiemo takų valymo darbų. Žolė, esanti po sniegu, gali sunykti arba užsikrėsti sunkiai gydoma vejos liga – snieginiu pelėsiu. Jei norite išvengti minėtųjų rūpesčių, įsitikinkite, kad susikaupusios sniego sąnašos bus tolygiai išbarstytos po visą veją ir galės tirpti vienodu laiku. Galvodami apie sniegą, prisiminkite laistymo taisykles – juk automatiniai purkštuvai skirti tam, kad visi vejos plotai būtų palaistyti tolygiai. Lygiai toks pats darbas patikimas sniegui – jis turi tolygiai padengti visą žolę.
Sniegui nutirpus, sugrėbkite ant vejos likusius lapus ar kitas šiukšles – netvarkinga veja taip pat gali susirgti. Siekiant geriausio rezultato, rekomenduojama sunkiau tirpstančius sniego plotus apibarstyti pelenais. Tai itin praktiškas sprendimas tuo atveju, jei namus kūrenate malkomis. Nuo seniausių laikų žinoma, kad pelenai – itin vertinga trąša, gebanti sureguliuoti dirvos rūgštingumą. Jei šildotės kitais būdais, vejos rūgštingumą mažinkite dolomitmilčiais.
Kitas jūsų darbas – vejos vėdinimas. Jei norite džiaugtis stipria žole, pasirūpinkite, kad deguonis pasiektų giliausius dirvos sluoksnius. Nutirpus sniegui ir dirvožemiui šiek tiek pradžiuvus, tankiausias vejos vietas pagrėbkite specialiu aštriadančiu grėbliu. Šio proceso metu bus pašalinti seni kotai, o pati velėna taps puresnė, todėl į dirvą lengviau pateks ne tik oras, bet ir vanduo – nepamirškite, kad siekiant užtikrinti tinkamą vejos drėkinimą jums bus būtini specialūs vejos laistymo purkštuvai.
Pasirūpinkite senesnės vejos plotais – kas dvejus metus veją aeruokite. Lengviausia tai atlikti naudojantis volais. Aeravimo priedai tvirtinami prie įprastų vejos volų, tačiau didesniam plotui rekomenduojama naudoti specialiai šiam darbui sukurtus mechanizmus. Tiesa, itin mažą veją galima aeruoti įprastomis šakėmis.
Jei norite, kad veja būtų tanki ir vešli, atsodinkite pažeistus jos plotus. Mažesni ploteliai atsodinami grėbliu sujudinus žemės paviršių ir pabėrus pasirinktos žolės sėklų. Siekdami aukščiausio rezultato, sėklas užpilkite itin kokybišku juodžemiu. Jei atsodinti reikia didesnius žemės plotus, rekomenduojama suakėti visą žemės paviršių ir iš naujo pasėti veją. Jei norite išvengti nemalonių staigmenų ateityje, visų pirma išsiaiškinkite, dėl kokios priežasties veja sunyko. Gali būti, kad ją užpuolė ligos. Veja gali sunykti ir dėl duobelėse užsistovėjusio pavasarinio vandens, kadangi žemė yra šalta ir vandens nesugeria, o šiam nėra kur nutekėti. Su šia problema dažniausiai susiduria nelygaus reljefo sklypo savininkai.
