Matyt, nėra nuostabu, kad menininkės Aistės Ramūnaitės dukra Gertrūda rinkosi meno studijas, o ne inžineriją. O gal buvo ir kitų minčių? Gertrūda nesutinka: “Pati pirma svajonė buvo būti „kaip mama“. Jos pasaulis man atrodė kone stebuklingas. Stebėjau ją dirbančią – atrodė, jog ji kupina magijos. Vėliau ji ir supažindino mane su kultūra, gatvės mada, menu. Stebėjau, kaip menas veikia žmones, kaip juos jungia, o mane labiausiai domino kurti žmogui, jį analizuoti.“
Dabar Getrūda mokosi Vilniaus dailės akademijos (toliau tekste -VDA) Kostiumo dizaino katedros III kurse. Nuo pirmų studijų mėnesių ji buvo vienas iš tų žmonių, kurie noriai ir, kas ne mažiau svarbu – motyvuotai bei profesionaliai – dalyvavo visur. Visuose galimuose konkursuose, projektuose, kūrybinėse dirbtuvėse.
Jaunos menininkės nuomone, dalyvavimas konkursuose, tai galimybė susipažinti su naujais žmonėmis ir išbandyti save. „Nepasakyčiau, kad man nerūpi, ką kiti mano apie tai, ką aš darau. Žinoma noriu, kad žmonės perskaitytų mano „žinutes“, kad jiems patiktų arba kad kažką juose pažadintų. Dalyvaujant bręsti, publika leidžia tobulėti, galima pasisemti įkvėpimo vien duodant.“
Praėjusiais mokslo metais Getrūda, kaip ir kiti Kostiumo dizaino katedros studentai turėjo galimybę tarptautiniame mados festivalyje būti ne tik kūrėjų asistente, bet ir dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse su pasaulio performanso meistru Andrey Bartenev.
G.Ramūnaitė prisimena, jog „geriausias dirbtuvių momentas buvo kai jis pastatė mūsų grupę priešais sukurtą objektą primygtynai prašė pasakyti, ką mes tuo norime parodyti, ką vienas ar kitas sprendimas reiškia. Galiausiai, jis leido mums pamatyti savo mintis kitaip. A.Bartenev yra ne tik puikus menininkas, bet ir pedagogas. Buvo be galo smagu būti pašėlusio spektaklio dalimi, visa savaitė buvo tarsi teatras. Svarbiausias tos savaitės suvokimas – mes esame menininkai, kurie, jeigu reikalauja specialybė, turi žinoti kada save apriboti ir kada išlaisvinti”.
Jau minėta, jog Gertrūda dalyvauja visur, kur tik spėja. Taigi šią vasarą, vietoj bakalaurui privalomos vienos praktikos, ji atliko dvi oficialias. Dirba dizainerės Viktorijos Jakučinskaitės asistente ir mokėsi juvelyrikos paslapčių Darijaus Gerliko studijoje. Ar pastaroji praktika nepaskatins dizainerės dirbti vien su aksesuarais. Nurimkite, mados dizainas Gertrūdos nepraras: “praktika gaminant papuošalus iš sidabro, lydant metalus, juos šlifuojant, formuojant, lituojant buvo tarsi meditacija. Kurdama kolekciją, visada nemažą dalį dėmesio skiriu ir aksesuarams – rankinėms, batams, papuošalams. Nespraudžiu savęs į rėmus – tikiu, kad ateityje bus galimybių visa tai įgyvendinti. Tiek drabužis, tiek papuošalas yra ir skulptūra, ir architektūra, ir grafika. Skiriasi tik medžiaga. Kostiumas visada bus pamatas, bet aksesuarai liks labai artima”.
Paklausta, kuo nori būti užaugus, Gertrūda šypteli: “deja, manau, jau užaugau ir kiekvieną dieną tampu tuo, kuo siekiu būti. Tikiuosi, po truputėlį atrasiu savo vietą, vienokia ar kitokia forma dovanosiu kažką naujo žmonėms ir tobulėsiu kaip asmenybė.
MADOS KANDYJE G.Ramūnaitė pirmiausia pristato savo kurtus aksesuarus. Kiekvienas jų – unikalus ir pasakojantis savo istoriją. Vėliau kartu užaugsime ir iki kostiumų (daugelis jų jau sukurti, tik laukia savo triumfo akimirkos). Iki greito ir malonaus!
