Augant žmonių savimonei sveikatos atžvilgiu, vis dažniau atsigręžiame į natūralius, ekologiškus produktus, o turintys galimybę, pradeda ūkininkauti patys. Tačiau norėdami, kad derlius būtų gausesnis, net ir namuose augindami daržoves, uogas ar kitas gamtos gėrybes, neišsiverčiame be trąšų. Bet patyrę ir jau ne vienerius metus daržovių auginimu užsiimantys žmonės žino, kad mineralines trąšas gali pakeisti kompostai – natūrali trąša, kurios dėka dirva tampa derlingesnė, gaunamas didesnis, o kartu ir ekologiškas derlius.
Kas yra kompostas?
Kompostavimas – tai natūralus organinių atliekų perdirbimas, kurį atlieka mikroorganizmai ir įvairūs bestuburiai, pavyzdžiui, sliekai, auslindos, šimtakojai ir kiti gyviai. Paprasčiau tariant, kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir įvairūs bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo. Kompostavimo metu susidaro puiki, derlinga, tamsi žemė. Be to, organinių atliekų kompostavimas yra savotiška aplinkos valymo „šluota“. Tokiu pūdymo būdu galima perdirbti daugiau nei 50 proc. organinių atliekų – vaisių ir daržovių likučius, kiaušinių lukštus, nukritusius lapus, nupjautą žolę, kavos tirščius ir pan.
Kaip gaminamas kompostai?
Palankiausias metas kompostuoti organines atliekas yra pavasaris, vasara ar vasaros pabaiga. Prieš pradėdami kompostuoti, parinkite nuošalesnę vietą kompostinei. Idealiausia, jei kompostinė glausis medžių pavėsyje ir krintantis šešėlis neleis jai išdžiūti. Nemaža dalis pradedančiųjų, kompostui iškasa duobę, tačiau to daryti nereikėtų, nes jos dugne kaupiasi vanduo ir nepraeina oras, todėl atliekos, užuot puvusios, ims rūgti ir skleisti itin nemalonų dvoką. Atliekas, paprasčiausiai, galima krauti į krūvą, aptverkite ją tinkline arba medine tvora- ji leis kompostui kvėpuoti ir atrodys estetiškai.
Jei parinkote vietą, kompostavimas gali prasidėti. Jei į kompostinę planuojate pilti smulkias medžių šakas, žievę ar pjuvenas, suberkite jas storu sluoksniu kompostinės dugne. Šios atliekos lėtai pus ir sugers nereikalingų skysčių perteklių. Nemeskite į kompostą stambių šakų, susmulkinkite jas. Taigi, jau turite komposto pagrindą, tačiau norint, kad atliekos irtų, krūvos viduryje turėtų būti pakankamai drėgna ir šilta. Jei vasara labai karšta, komposto krūvą derėtų kelis kartus palaistyti, tuo tarpu, jei vasara lietinga, į komposto krūvą įmaišykite sausų atliekų – lapų, šiaudų. Tiesa, kompostinę galite uždengti, tačiau atliekos turi kvėpuoti.
Dar šviežias ir drėgnas atliekas reikia sluoksniuoti su sausomis. Pavyzdžiui, nupjautą žolę kraukite sluoksniais su durpėmis ar šienu, nes kitu atveju storas šviežios žolės sluoksnis sukris, oras nepraeis, todėl komposto krūvoje prasidės rūgimo procesas. Jei sluoksniuoti nenorite, padžiovinkite žolę kelias dienas ir tik tada dėkite į kompostinę. Tiesa, tokios žolės sluoksnis neturėtų būti storesnis nei 1 m.
Nepilkite į kompostą piktžolių su neišbyrėjusiomis sėklomis. Taip pat kompostavimui visiškai netinka mėsos ar žuvies likučiai, katinų ar šunų išmatos, pieno produktai, plastikinės atliekos, sergantys augalai ir pan. Ir ,galiausiai, kompostas turi būti nuolatos judinamas ar perkasinėjamas, kad į jo vidų patektų oro. Patyrę ūkininkai teigia, kad kompostas geras tuomet, kai kvepia šviežia duona ar turi miško paklotės kvapą.
Subrendęs kompostas kvepia mišku ar duona ir juo jau galima tręšti dirvą, naudoti kambarinių gėlių auginimui. Kompostavimas – tai nesudėtingas, bet naudingas procesas, kuris leis jums džiaugtis ne tik gausiu derliumi ar bujojančiomis gėlėmis, bet ir valgyti sveikas, natūralias mineralines medžiagas bei vitaminus išsaugojusias daržoves, uogas ir kitas gamtos gėrybes.
