Apgalvota ir tinkamai įgyvendinta logistinė sistema atitinka visus gamintojų ir vartotojų poreikius, todėl logistika turi daug įtakos sėkmingos pramonės plėtotei. Logistikos sistema siekia, kad visi jos elementai (pirkimas, sandėliai, atsargos, transportas, personalas ir t. t.) būtų įgyvendinti investuojant kuo mažesnius kaštus ir užtikrintų kuo didesnį produktyvumą. Savaime suprantama, šis tikslas gali būti pasiektas tik gerai apgalvojus ir tinkamai optimizavus visą sistemą.
Logistinė sistema yra tarpusavyje sąveikaujančių elementų visuma. Pagrindiniai šios sistemos elementai yra pirkimas (tai procesas, kuris užtikrina materialinio srauto patekimą į logistinę sistemą), sandėliai (įvairūs pastatai, patalpos ar kitos vietos, kur laikinai kraunamos ir saugomos atsargos arba pertvarkomi materialiniai srautai), atsargos (tam tikrų produktų ar medžiagų atsargos, kurios padeda efektyviai reaguoti į paklausos kitimą ir padeda spręsti įvairius logistinės sistemos uždavinius), transportavimas (šis procesas užtikrina funkcionalų krovinių transportavimą), personalas (tai įvairių sričių specialistai, kurie atlieka logistines operacijas), realizavimas (tai posistemė, užtikrinanti tam tikro materialinio srauto judėjimą iš logistinės sistemos). Gamybos logistikoje išskiriamas ir gamybos aptarnavimo elementas, kuris apibrėžia logistikos padalinį, besirūpinantį gamybos procesu. Tarp visų minėtų logistinės sistemos elementų yra ryšiai, lemiantys visos sistemos integrines savybes ir organizuojantys šią sistemą. Logistika yra integrali, todėl nė vienas minėtas elementas negali tinkamai veikti atskirai – sistema turi užtikrinti, kad bus pristatytos reikiamos kokybės prekės numatytu laiku į reikiamą vietą panaudojant minimaliausias išlaidas. Be to, efektyvi logistinė sistema turi sugebėti adaptuotis prie kintančių išorinės aplinkos sąlygų (t. y. numatyti techninių priemonių gedimo atvejus, prisitaikyti prie prekių ar paslaugų paklausos kitimo ir t. t.) ir sėkmingai pasiekti numatytus tikslus.
Visą bendrąją logistikos sistemą galima suskirstyti į tris etapus, kuriuos sudaro tiekimo (pirkimo) logistika (tam tikrų žaliavų, atskirų dalių ar galutinės produkcijos atsargų judėjimo valdymas nuo tiekėjo iki gamybinių įmonių ir sandėlių), gamybos logistika (atsargų valdymas, įskaitant pusfabrikačių ir komponentų judėjimo kontrolę visose gamybinio proceso dalyse, ir produkcijos pervežimas į prekybos sandėliavimo vietas), paskirstymo logistika (operatyvus produkcijos judėjimo srautų organizavimas nuo gamintojų iki vartotojų).
Logistinė sistema yra itin svarbi jungiamoji grandis tarp dviejų partnerių: gamintojo ir vartotojo. Šiuo aspektu skiriamos trys logistinės sistemos: tiesioginės logistinės sistemos (tai procesas, kurio metu materialiniai srautai juda tiesiogiai nuo gaminotojo iki vartotojo ir aplenkia bet kokius tarpininkus), logistinės sistemos, veikiančios per tarpininkus (tai procesas, kurio metu materialinio srauto kelyje yra nors vienas tarpininkas), lanksčios logistinės sistemos (tai procesas, kurio metu materialinio srauto judėjimas gali būti realizuojamas tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus).
Logistika siekia rūpintis visais užsakovų ir klientų poreikiais. Klientai visuomet pageidauja, kad logistikos įmonės užtikrintų aukščiausią realizacijos kokybę, todėl renkantis įmonę, atsižvelgiama į jos bendradarbiavimą su kitomis šalimis (t. y. į kokias šalis gabenami produktai), kokius produktus transportuoja (birius, skystus ir t. t.), kiek laiko trunka pristatymas, kaip kontroliuojamas visas transportavimo procesas (ar įmonė turi galimybę stebėti įvairių sričių transporto priemonių veiklą ir pan.). Savaime suprantama, kad vienas logistikos paslaugų teikėjas paprastai negali realizuoti visų klientų reikalavimų, todėl dažniausiai bendradarbiauja su kitais logistikos paslaugų teikėjais, todėl tinkamos logistinės sistemos sukūrimas sustiprina bet kurios įmonės konkurencines pozicijas klientų aptarnavimo srityje ir mažina veiklos kaštus, be to, padeda produktyviai vystytis kitose srityse.
