Didžiąją atliekų dalį sudaro vertingos medžiagos, kurias galima perdirbti ir pagaminti reikalingų daiktų. Išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekos virsta higieniniu popieriumi ar pakuote, panaudoti plastiko maišeliai tampa kitais maišeliai ar plastiko indais, surinkti stiklo buteliai perlydomi į naujus, laidai virsta dažais, perdirbta elektros ir elektroninė įranga tampa žaliava kitos įrangos gamybai, iš išskirstyto metalo laužo gaminami metalo dirbiniai. Todėl š. m. balandžio 16 d. organizuojama ketvirtoji švaros tvarkymo akcija „Darom“ ne tik ragina išvalyti nuo šiukšlių mūsų miškus ir laukus, bet ir surinktas atliekas surūšiuoti bei priduoti antriniam perdirbimui.
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktoriaus Audriaus Puškoriaus, atliekas rūšiuoti geriausia ten, kur jos susidaro – namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius, elektros ir elektroninę įrangą atiduoti ją surenkančioms įmonėms, galvaninius elementus ir kitas nešiojamąsias baterijas bei akumuliatorius nešti į artimiausią parduotuvę, kurioje yra surinkimo dėžės, pavojingas atliekas atiduoti tokių atliekų tvarkytojams, o ne mesti į bendrą konteinerį.
GIA atstovauja gamintojus ir importuotojus, kurie, įpareigoti Atliekų tvarkymo įstatymo, organizuoja atskirą elektros ir elektroninės įrangos, alyvų, padangų, filtrų, galvaninių elementų ir akumuliatorių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių bei pakuočių atliekų surinkimą. Jų elektroniniame puslapyje www.gia.lt rasite įvairių patarimų, kaip rušiuoti atliekas, kur atiduoti jau panaudotas baterijas ir kitas pavojingas bei nepovajingas atliekas.
Prisma skatina savo pirkėjus rūšiuoti. Pirmieji Lietuvoje taros supirkimo automatai įrengti prekybos centre Prisma Vilniuje, PPC „Ozas“ bei Prismoje Kaune , PC „Banginis“. Čia gyventojai gali atnešti stiklo tarą, paženklintą depozito ženkliuku bei ją priduoti. Buteliai sumetami į automatą, išduodamas čekis, su kuriuo klientas atsiima pinigus Prismos infocentre. Modernūs aparatai galėtų priimti ir plastiką bei skardines, tačiau LR įstatymuose šios atliekos nereglamentuojamos kaip depozitinės.
Popieriaus rūšiavimas
Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti:
• laikraščius;
• žurnalus ir kitus spaudinius;
• popierių;
• kartoną.
Svarbu! Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, turi būti sausi ir švarūs, dėžutės – išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos.
Į konteinerį negalima mesti pakuočių nuo pieno ir sulčių, nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos, šios pakuotės turi būti rūšiuojamos į plastiko konteinerį.
Plastmasės rūšiavimas
Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti:
• plastikinius butelius;
• indus nuo padažų, aliejaus, šampūno;
• įvairią plastiko pakuotę; kartoninę pieno ir sulčių pakuotę (pvz. Tetra pak)
Svarbu! Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni. Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.
Kartoninė pieno ir sulčių pakuotė yra perdirbama – apie 75% šios pakuotės sudaro popierius, padengtas plastiko sluoksniu, o plonesnis nei plaukas aliuminio sluoksnis saugo produktą nuo aplinkos poveikio (šviesos, oro, mikroorganizmų). Kadangi ši pakuotė yra iš kelių medžiagų, ji turi būti rūšiuojama į plastiko (geltonąjį) konteinerį.
Stiklo rūšiavimas
Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti:
• butelius;
• stiklainius;
• stiklo duženas.
Svarbu! Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.
Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.
Metalo rūšiavimas
Geras metalo atliekų rūšiavimas – didžiulė ekonominė ir ekologinė nauda. Surenkamas metalas dažniausiai būna sudarytas iš:
• Alavuoto plieno;
• Aliuminio;
• Tam tikrų teršalų ir priemaišų.
Perdirbimui tinka:
• konservų dėžutės;
• skardinės nuo gėrimų.
Svarbu! Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.
Žaliosios atliekos
Ne visas namuose susidarančias atliekas būtina mesti į konteinerius. Sodų, parkų, privačių namų teritorijų priežiūros atliekas galima kompostuoti. Tokiu būdu perdirbamos atliekos ir pagaminama geros kokybės trąša.
Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurias galima kompostuoti individualių valdų ar sodų valdų žemės sklypuose.
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į vietą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
Kompostavimas – tai natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu – kompostu. Šis procesas vyksta mikroorganizmų pagalba. Sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai ir t.t. – tai labai praktiškas sprendimas išvengiant atliekų išvežimo mokesčių, o kompostu patręšus žemę dirvai vėl suteikiamos prarastos medžiagos bei pagerinama jos kokybė. Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą ir po kelių savaičių, jie pavirs geros kokybės kompostu.
Galima kompostuoti:
• virtuvės atliekas: daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius;
• sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas.
Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama. Negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.
Pavojingos atliekos
Atskirą atliekų grupę sudaro pavojingos atliekos. Pagal šių atliekų pavojingumą ir tvarkymo specifiką išskiriami šie pagrindiniai jų srautai:
• naftos produktų atliekos;
• naftos produktais užterštos atliekos;
• pavojingos transporto priemonių atliekos;
• sunkiaisiais metalais užterštos atliekos;
• cheminių medžiagų atliekos;
• medicininės atliekos.
Pavojingosios atliekos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir tokiu būdu pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl yra labai svarbu tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto ir priduoti į pavojingų atliekų priėmimo aikšteles.
Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkyje, smulkiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, juridinių asmenų kontorose, biuruose susidarančios negamybinės atliekos:
• galvaniniai elementai,
• akumuliatoriai,
• pasenę vaistai,
• buitinės chemijos produktai,
• lakų, dažų, skiediklių atliekos,
• cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos,
• panaudoti tepalai,
• tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos,
• gyvsidabrio turinčios atliekos,
• naudotos padangos ir kitos pavojingos atliekos, atitinkančios pavojingų atliekų apibrėžimą.
Svarbu ! Tokias atliekas reikėtų pristatyti į artimiausia atliekų priėmimo punktą, kur šios atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai.
Stambiagabaritinės atliekos
Kita namuose susidarančių atliekų rūšis – stambiagabaritinės atliekos. Tai didžiosios atliekos: nebereikalingi baldai, pasenusi ar sugedusi buitinė technika, padangos. Stambiagabaritinės atliekos turėtų būti atvežamos į atliekų priėmimo punktus. Jos laikomos ten tol, kol susikaupia pakankamai atliekų, kad jas būtų ekonomiškai naudinga transportuoti.
Stambiagabaričių atliekų surinkimui dažnai rengiamos įvairios akcijos, kurių metu gyventojai gali nemokamai pristatyti nereikalingus baldus, buitinę techniką ar kitas stambiagabaritines atliekas.
Svarbu! Stambiagabaritines atliekas krauti į buitinių atliekų konteinerius, kaupti namo teritorijoje ar bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose) draudžiama.
Informaciją apie atliekų surinkimo vietas galite rasti čia.
Elekroninės įrangos atliekos
Jei turite elektros ir elektroninės įrangos atliekų, Jūs galite:
– nuvežti jas į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles;
– perkant tos pačios paskirties ir kiekio (skaičiuojant įrangos vienetais) įrangą, nemokamai atiduoti senąją įrangą platintojui;
– išsikviesti elektros ir elektroninės įrangos tvarkytojus, kad jie patys išsivežtų nebenaudojamą įrangą.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis: gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu.
Didelių gabaritų (DG) atliekų surinkimo aikštelės – tai vietos, kur gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti buityje susidariusias didelių gabaritų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų, buities pavojingąsias (baterijas, akumuliatorius, transporto priemonių pavojingas atliekas, buitinės chemijos atliekas), biologiškai skaidžias atliekas ir antrines žaliavas.
Didelių gabaritų atliekos – tai stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai, indai, talpos ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 47-ios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Daugiau informacijos savivaldybių internetiniuose puslapiuose ir www.gia.lt.
Daugiau informacijos: Rūšiuok! http://www.mesdarom.lt/darom-rusiuok.html#ixzz1pvj7of5k
Telšių.info
