Pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studija. Sausio 23 dieną studija pristatyta suinteresuotoms institucijoms – savivaldybėms, aerodromų valdytojams, ministerijoms.
Susisiekimo ministerijos užsakymu 2013 metais bendrovė „Smart Continent LT”, pasitelkusi aviacijos ekspertus, atliko Lietuvos civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studiją. Paskutiniai štrichai sudėti gruodžio mėnesį.
Aerodromų plėtrai bus skirti 25 milijonai
Sausio 23 dieną Ūkio ministerijos salėje aviacijos rinkos dalyviai išklausė studijos pristatymą ir diskutavo apie bendrosios aviacijos paslaugų plėtros perspektyvas.
Pačiais perspektyviausiais iš 31 Lietuvos aerodromo įvertinti šiuo metu veikiantys Alytaus, Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Kyviškių, Molėtų, Paluknio, Pociūnų, Telšių, S. Dariaus ir S. Girėno (kitąmet švęsiantis gyvavimo šimtmetį) ir trys neveikiantys – Nidos, Pajuosčio (Panevėžys) ir Kernavės (Musninkai) aerodromai.
Diskusiją vedęs susisiekimo viceministras A. Šliupas sakė: „Ši galimybių studija – įrankis aerodromų valdytojams, galimybė ir paskatinimas veikti toliau. Gaila, kad Europos Sąjungos politika aerodromų klausimais yra šalta, į jų infrastruktūros gerinimą investuoti neketinama. Tai apsunkina mūsų darbą, tačiau ieškome kitų galimybių skirti reikalingas lėšas – apie 25 milijonus litų – perspektyviausių aerodromų plėtrai.”
Į aerodromus ūkiškai pažvelgta pirmą kartą
Buvo pripažinta, jog Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos aerodromai nebuvo vystomi, todėl atsirado poreikis „geriau vėliau, negu niekada” pažvelgti į šią sritį ūkiškiau.
„Atlikdami studiją analizavome ir užsienio aerodromų veiklos pavyzdžius. Mes susisteminome ir susegmentavome 22 (tiek pageidavo dalyvauti apklausoje) Lietuvos aerodromų informaciją, vertinome plėtros potencialą ir pateikėme finansavimo galimybių apžvalgą bei galimą bendrosios aviacijos vystymo planą”, – trumpai galimybių studiją apibūdino jos vadovas Andrius Jaržemskis.
UAB „Smart Continent LT” atliko visų aerodromų apklausą, parengė kriterijų skalę, vertino aerodromų techninius parametrus ir strateginius planus, taip pat rodomas iniciatyvas, padarytas investicijas ir realius norus. Aerodromų infrastruktūros plėtros galimybės buvo vertintos skirtingais aspektais, pagal veiklas: oro turizmas, remonto darbai, mokymai ir eksperimentavimai, oro taksi, sportas. Į antrąjį ir trečiąjį vertinimo etapus buvo atrinkti tik aukštą ir vidutinį plėtros potencialą turintys aerodromai. Į galutinį sąrašą pateko keliantieji realius ir pagrįstus planus.
Aerodromų funkcija – ne tik oro susisiekimas
Apie aerodromų veiklą buvo išsakyta svarbių minčių. Lietuvos aeroklubo, didžiausios aviacijos organizacijos, kurios nariai veiklą vykdo aerodromuose, prezidentas Jonas Mažintas sakė: „Mažieji aerodromai nėra skirti oro susisiekimo veiklai. Vienintelį Druskininkų aerodromą planuojama pritaikyti susisiekimui vykdyti, visi kiti tą funkciją tik iš dalies atlieka šiltuoju sezono metu. Pagrindinė visų aerodromų veikla – aviacijos sportas, vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų mokymai, renginiai (šventės, varžybos, čempionatai). Aerodromai buvo palikti be valdžios dėmesio 23 metus, todėl susidarė valstybės skola aviatoriams. Dabar reikia mąstyti, kaip skirti ne ES, o šalies iždo lėšų. Aviacinį turtą žmonės ne tik išsaugojo, bet į jį investavo, padidino. Mums reikia, kad visi aerodromai galėtų gauti valstybės paramą, o ne keletas”.
Aerodromai, kurie nepateko į perspektyviausiųjų sąrašą, ketina savo projektams finansavimo ieškoti patys.
Vienijamos politikų ir aviatorių pastangos
Kol kas investicijų sunku gauti dėl nesutvarkyto mažųjų aerodromų turto valdymo klausimų. Juos išsprendus tikimasi pritraukti investitorių. Šiuos klausimus narsto sudaryta valstybinė darbo grupė, galbūt šiemet bus išrištas šis gordijaus mazgas, stabdantis aviacinės veiklos proveržį.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas padėkojo susisiekimo ministerijai už atliktą svarbų darbą ir džiaugėsi pateiktomis studijos išvadomis. „Ypač tai svarbu, siekiant atverti susisiekimą oru, dabar pas mus turistai ir svečiai atvyksta tik kelių transportu. Jau daugiau kaip prieš 5 metus parengėme techninį aerodromo projektą, galime įgyvendinti plėtros darbus etapais. Kviečiu aviatorius ir verslininkus investuoti Druskininkuose,” – sakė kurorto meras.
Visa civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studija yra skelbiama susisiekimo ministerijos interneto svetainėje www.sumin.lt.
Informaciją parengė žurnalas „Aviacijos pasaulis”
