1387 m. krikštijant Lietuvą pagal Romos katalikų apeigas, susiklosčius istorinėms, politinėms ir teisinėms to laiko aplinkybėms, dabartinė Vakarų Lietuvos dalis – Žemaitija pakrikštyta nebuvo. Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, siekdami susigrąžinti Žemaitiją į LDK sudėtį, 1413 m. pakrikštijo žemaičius sukeldami didžiulį Vokiečių ordino pasipiktinimą (Lietuvos valdovų dovanojimų aktais Žemaitija iki Nevėžio priklausė Vokiečių ordinui).
Vokietijos mieste, Konstancoje, 1414-1418 m. vyko svarbiausias tuometinės Europos valstybių ir Bažnyčios vadovų forumas Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, sprendęs Europos politinius ir visam krikščioniškam pasauliui svarbius egzistencinius Bažnyčios klausimus. Susirinkime Rytų Europos politiniais ir religiniais klausimais aktyviai dalyvavo Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Būtent Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva dalyvauti susirinkime buvo pakviesti 1413 m. pakrikštytos Žemaitijos atstovai. 1415 m. vasario 6 d. šešiasdešimties žemaičių didikų neofitų delegacija Konstancos katedroje perskaitė garsųjį Žemaičių skundą „Propositio Samogitarum“ dėl savo, kaip krikščioniškos tautos, teisių ir skriaudų, daromų Livonijos ir Vokiečių ordinų žemaičiams. Žemaičių skundas sukėlė plataus atgarsio sulaukusią diskusiją, kurioje pirmą kartą buvo iškeltos tautų ir žmonių teisių idėjos, tapusios moderniųjų laikų tautos ir žmogaus teisių deklaracijos pagrindu. Šį svarbų ir šiandienai faktą savo kalboje Jungtinių Tautų būstinėje, minint šios organizacijos 50-metį, paminėjo ir popiežius Jonas Paulius II. Būtent Konstancos susirinkime vienintelį kartą Bažnyčios istorijoje ne popiežiaus, o Susirinkimo valia 1417 m. įkurta savarankiška, nepriklausoma nuo Vokiečių ordino Žemaičių vyskupystė. Tai buvo viena reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarptautinių politinių pergalių, padariusi esminę įtaką visai Lietuvos istorijai. Per savo gyvavimo laikotarpį 1417—1926 m. Žemaičių vyskupystė suvaidino svarbų vaidmenį puoselėjant Lietuvos valstybingumo idėją, išsaugant lietuviškąjį identitetą ir XX a. pradžioje atkuriant Lietuvos valstybingumą.
Išties 1987 m. Lietuva, būdama Sovietų Sąjungoje, negalėjo tinkamai pažymėti Lietuvos krikšto 600 m. sukakties, todėl Žemaitijos krikšto jubiliejaus minėjimas 2013 m. būtų ypač tinkama proga pažymėti ne tik Lietuvai, bet ir visai krikščioniškai Europai svarbų istorinį įvykį.
Žemaitijos krikšto jubiliejui pradėta ruoštis dar 2007 m. viduryje. LR Vyriausybė 2008 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą Nr. 940 „Dėl Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009—2017 metų programos patvirtinimo ir šios programos priežiūros komisijos sudarymo“. Telšių rajono savivaldybės administracija užmezgė kontaktus su Vokietijos Konstancos miesto savivaldybe bei Bažnytinio susirinkimo jubiliejaus (2014—2018 m.) koordinavimo štabu ir jau derina Konstancos universiteto istorikų galimybę dalyvauti Žemaitijos krikšto jubiliejui skirtoje Vyriausybės programoje numatytoje tarptautinėje konferencijose Telšiuose 2013 m.
Žemaičių kultūros draugija ir Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva 2011 m. birželio 9 d. dėl Žemaičių krikšto 600 m. jubiliejaus minėjimo 2013 m. kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją (dalyvaujant apaštaliniam nuncijui Luigi Bonazzi) išdėstė istorines Žemaičių krikšto aplinkybes, jų reikšmę tarptautiniu mastu ir perdavė konferencijai prašymą pakviesti Jo Šventenybę popiežių Benediktą XVI dalyvauti Europos krikšto pabaigos 1100 m. ir Žemaičių krikšto 600 m. iškilmėse.
Telšių rajono savivaldybė, suvokdama Žemaičių krikšto jubiliejaus svarbą ir siekdama renginių metu svečiams tinkamai pristatyti Lietuvą, atlieka didelius miesto tvarkymo darbus. Dalyvaudama ES, Vyriausybės ir Telšių rajono savivaldybės finansuojamoje „Mažųjų ekonominių centrų vystymo programoje“ tvarko Telšių senamiestį, iš pagrindų rekonstruoja centrinį miesto stadioną, jau stato 900 vietų amfiteatrą, labai intensyviai tvarko Masčio ežero pakrantę. Iš LR Vyriausybės patvirtintos jubiliejaus programos lėšų restauruojama Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, jos šventorius, ruošiamasi atnaujinti Telšių vysk. V. Borisevičiaus kunigų seminarija ją pritaikant ir garbiems svečiams apgyvendinti, taip pat tvarkomos miesto aikštės, senamiestyje rekonstruojami apšvietimo tinklai, atnaujinami muziejai ir kt.
Parengta pagal prof. A. Žebrauską.
