Ne tik garsiausi pasaulio, bet ir Lietuvos virtuvės šefai domisi vyraujančiomis gastronominės mados tendencijomis ir stengiasi jas pritaikyti bei pasiūlyti klientams. Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos narė ir žinoma virtuvės šefė Liucija Makovska teigia, kad nors visame pasaulyje tendencijos skiriasi, į Lietuvą jos dažniausiai atkeliauja iš Skandinavijos šalių, kuriose itin populiari vištiena, žuvis, šviežios daržovės bei kiti, sveikos gyvensenos mitybai priklausantys maisto produktai.
„Šiais metais gastronominės mados viršūnę pasiekė patiekalai iš vištienos, kurie atsikratė „pigios mėsos“ etiketės, pakilo į aukštosios virtuvės lygį ir konkuravo net su klasikiniais jautienos didkepsniais (angl. steak) bei populiariaisiais mėsainiais (angl. burger), – teigia L. Makovska. – Atsižvelgiant į pasaulines prognozes, manau, kad ir kitais metais restoranų lankytojai rinksis vištieną. Taip pat pastaruoju metu itin madinga tapo derinti tokius, iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nederančius, ingredientus, kaip mocarela sūris su šokoladiniu kremu ar skrudinta šoninė su klevų sirupu ir kurti naujus šedevrus.“ Pasauliniame virėjų konkurse Liuksemburge metų pabaigoje dalyvausianti L. Makovska mano, kad būtent iš čia ji ir kolegos iš kitų restoranų atsiveš naujų idėjų, kurios bus pritaikytos Lietuvoje.
Nors dažniausiai gastronominės mados tendencijomis vadovaujasi aukščiausio lygio restoranai, tačiau pastebima, kad ir vidutinio lygio restoranų šefai stengiasi neatitrūkti nuo mados ir lankytojams pasiūlyti kažką naujo ir išskirtinio. Lankytojai taip pat tapo išrankesni – domisi, ką paragauti rekomenduoja garsiausi virtuvės šefai, apie populiariausius patiekalus teiraujasi padavėjo. Restorano svečiams, besirenkantiems patiekalą, kaina nebėra vienu pagrindinių rodiklių – svarbiau patiekalo skonis, išvaizda ir bendras įspūdis. Anot specialistų, bendrą įspūdį sudaro netikėtas ingredientų derinys, jų pateikimas ar kitas šefo sprendimas, kuris nustebins lankytoją ir suteiks jam malonų jausmą, dėl kurio norėtųsi grįžti. Virtuvės šefai itin vertina minimalistinį skandinavišką maisto lėkštėje išdėstymą, kai patiekalo kokybę lemia ne tūris, o vizualinis pateikimas bei skonių žaismas.
Žvelgiant į ateinančių metų tendencijas, galima prognozuoti, kad Lietuvoje dar labiau išpopuliarės sveiko maisto kultas. Populiarus taps baltyminis maistas, kurį patariama rinktis pusryčiams ar lengviems užkandžiams – jogurtas, kiaušiniai, riešutai ar rupios duonos sumuštinis su paukštiena. Populiarūs išlieka ir įvairūs restoranuose bei baruose siūlomi mėsainiai, kurių sudėtis priklauso nuo šefo fantazijos ir išradingumo. Tradicinį jautienos muštinį mėsainyje vis dažniau keičia vištiena, kiauliena ar net vegetarams pritaikyta sojų mėsa. Valgiaraštyje vis dažniau turėtų atsirasti vietinių, vazonėliuose augintų prieskoninių žolelių bei nuosavame darželyje augintų vaisių ir daržovių. Klasikinį pusryčiams ar užkandžiams patiekiamą sviestą keičia rankų darbo užtepėlės ar uogienės. Taip pat valgiaraštyje, tikėtina, atsiras daugiau ir įvairesnės šviežios žuvies. Vištienos patiekalai turėtų dar labiau populiarėti – vis dažniau kuri nors paukščio dalis bus pasirenkama kaip pagrindinė patiekalo sudedamoji dalis, prie kurios derinami įvairūs kiti ingredientai.
Apie vištienos populiarėjimą pastaraisiais metais liudija ir suvartojimo rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 10 metų vištienos suvartojimas Lietuvoje išaugo dvigubai. Per metus vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 23 kg mėsos – maždaug vienu kilogramu daugiau, palyginus su praėjusių metų rodikliais, na o prieš 10 metų jos buvo suvartojama vos 12 kg. Prognozuojama, kad vištienos vartojimas 2015 m. turėtų dar labiau išaugti.
Įmonių grupei „KG Group“ priklausantys Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai taip pat pastebi, kad išaugo vištienos produktų populiarumas. „Populiarėjant vištienai ir augant jos suvartojimui, nusprendėme investuoti į naujų, aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą ir gamybą, – pasakoja „KG Group” vadovas T. Barštys. – Lietuvoje vištienos vartojimo kultūra sena, todėl nesibaimindami atnešame naujas vartojimo madas, pasiūlydami produktus, kurių tiek Lietuvoje, tiek Pabaltijo šalyse dar niekas negamino.“ Paukštynų atstovai teigia, kad anksčiau vartotojai buvo įpratę kepti visą viščiuką, jo ketvirtį, blauzdeles ar krūtinėlę, o dabar lietuviams siūloma daugiau nei 300 vištienos produktų ir gaminių.
Tikimasi, kad jau ateinančiais metais vis daugiau restoranų bei kavinių virtuvių šefų atsižvelgs į vyraujančias sveiko bei šviežio maisto tendencijas, atsisakys šaldytų produktų ir į valgiaraštį įtrauks išskirtinių patiekalų. L. Makovska mano, kad geri virtuvės šefai turėtų ne besąlygiškai vadovautis gastronominėmis tendencijomis, bet nuolatos domėtis, kas vyksta pasaulinėje virtuvėje ir tai pritaikyti lietuviškam skoniui.
