Sinoptikai prognozuoja, kad ši savaitė bus šalta, o penktadienio naktį termometrai rodys 27–32 laipsnius šalčio. Kai lauke temperatūra gerokai žemiau nulio, iškyla nušalimų grėsmė. Ar mokame apsisaugoti nuo šalčio? Sakoma — nekišk rankos prie įkaitinto lygintuvo, jeigu nenori nudegti. Taip ir su šalčiu. Reikia saugotis, nes šaltis negrįžtamai žudo audinius.
Esant šaltam orui ir būtinybei eiti į lauką, Telšių rajono operacijų centras primena, kaip gintis nuo šalčio, ir pataria, ką daryti sušalus.
Kaip išvengti nušalimo
Prieš eidami į lauką, turėtume bent jau pažvelgti į termometrą ir pagalvoti, kaip reiktų apsirengti. Reikia kritiškai įvertinti situaciją ir galimas pasekmes. Spaudžiant šalčiui, prieš einant į lauką kiekvienam patartina pavalgyti ir atsigerti ką nors karšto. Šiltai apsirengti ir apsiauti, paslėpti visas kūno dalis.
Paprastai pirmiausia pradeda šalti kojas, nes mūsų avalynė dažnai būna drėgna. Jeigu batai drėgni, tikimybė sušalti didesnė, nes drėgmė ir šaltis — blogiausias derinys. Kojos šąla ir tada, kai batai per ankšti. Spaudimo vietoje pablogėja galūnės kraujotaka. Drabužius ir batus patariama kas vakarą gerai išdžiovinti.
Turėtume vilkėti kuo daugiau oro tarpų turinčius drabužius. Gerai apsaugo kailiai, megzti drabužiai. Rankas puikiai saugoja pirštinės, jos turi būtų storos ir purios.
Prieš einant į lauką skruostus reikėtų patepti riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens, arba aliejumi. Pajutus, kad veidas šąla, mankštinkite veido raumenis.
Jokiu būdu šaltyje nevartoti alkoholio. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujo apytaką, o tai gresia greitesniu galūnių nušalimu.
Jei sergate širdies ligomis ar vargina padidėjęs kraujospūdis, venkite šaltyje atlikti sunkius darbus. Jei privalote dirbti, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Darykite pertraukėles, kurių metu stenkitės pasišildyti patalpoje, gerkite šiltus, saldžius gėrimus – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą.
Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, trepsėti, judinti pirštus, šokinėti.
Drėgna ranka prisilietus prie geležinio daikto ir prie jo prišalus geriausia būtų užpilti šilto vandens. Jeigu jo nėra, reikia išsivaduoti staigiu judesiu. Jei atplyšo oda ir kraujuoja — neišsigąskite, nes žaizda nebūna gili. Norint išvegti tokių problemų, reikia vengti kontakto su metalu: roges vaikams pirkti tik medines, neleisti lauke žaisti su metaliniais žaislais, neliesti metalinių karstynių, moterims nesegėti metalinių auskarų, nemūvėti metalinių žiedų, nes jie traukia šaltį.
Ką daryti nušalus
Nušalimo požymiai pastebimi gana greit. Pirmiausia oda pabąla ir pradeda nestipriai skaudėti. Skausmas pamažu stiprėja, kol nušalusi vieta užtirpsta, sustingsta ir įgauna negyvą vaškinį atspalvį. Kaip padėti nušalusiam žmogui? — netrinti. Labai pavojinga trinti vilnone pirštine arba sniegu. Šiurkšti vilna kiaurai pratrina ir infekuoja odą, o sniegas ne tik pratrina, infekuoja, bet ir dar labiau ją atšaldo.
Nekaitinti! Negalima kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, nes pažeistos vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti.
Reikia šilumos. Esant lengvam nušalimui pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26—27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Duoti žmogui gerti šiltų gėrimų, nuo pažeistų vietų nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Skausmas – geras ženklas. Jei nušalusią vietą pradeda perštėti, skaudėti, niežtėti arba dilgčioti, vadinasi, didelės grėsmės nėra. Šie pojūčiai byloja apie pagerėjusią kraujotaką.
Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Mūsų vaikai ir šaltis
Kai lauke yra 15 laipsnių šalčio ar daugiau, patariama vaikų į kiemą neleisti. Jeigu šaltis mažesnis, vaikai gali važinėtis rogutėmis, čiuožti ant ledo ar džiaugtis kitais žiemos malonumais, tačiau mamos ir tėčiai turėtų nepalikti jų be priežiūros: kas valandą vaikus kviesti apšilti, pasiūlyti šiltos arbatėlės ir ko nors užkąsti. Juk dažniausia sušąla ir peršąla nepakankamai pavalgę arba pervargę vaikai.
Operacijų centras prašo tėvelius sekti sinoptikų prognozes ir pranešimus visuomenės informavimo priemonėse, nes, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, esant 20 laipsnių šalčio temperatūrai, pamokos gali būti neorganizuojamos visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų I–V klasėse. Temperatūrai nukritus iki 25 laipsnių šalčio, pamokos nevyksta bendrojo lavinimo mokyklų VI–XII klasių mokiniams bei bendrąjį lavinimą teikiančių profesinių mokyklų moksleiviams. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
Operacijų centras prašo gyventojų spaudžiant šalčiams be reikalo neiti iš namų, o kilus problemoms, skambinti žemiau nurodytais telefonais:
112 – Bendrajam pagalbos centrui,
1802 – AB ,,LESTO“ esant elektros tiekimo sutrikimams,
60730 – UAB ,,Telšių vandenys“ avarinei tarnybai esant vandentiekio, nuotekų gedimams,
78565 – UAB ,,Litesko“ filialui ,,Telšių šiluma“ esant šildymo sistemos sutrikimams,
53802 arba 8 686 49575 Telšių rajono aplinkos apsaugos agentūrai dėl pagalbos gyvūnams.
Kitais klausimais kreiptis į seniūną pagal gyvenamąją vietą arba į Telšių rajono savivaldybės Operacijų centrą telefonais 51162, 8 616 42286, 8 686 29071.
Pasirūpinkite savimi ir artimaisiais!
Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (civilinės saugos) Asta Mockevičienė
